Turizmo plėtros projekto apžvalgaSu kolegomis parengėme Skuodo rajono turizmo plėtros galimybių studiją. Apibendrinant galima pasakyti, kad Skuodo rajone yra įdomių, unikalių objektų, bet norint juos paversti turizmo produktais reikia ir nemažai investicijų ir kūrybiškumo. Pagrindinis rajono akcentas yra Mosėdis su dviem akmenų muziejais - valstybinis V.Into akmenų muziejus ir privatus - įkurtas V.Into sodyboje. Rengiant studiją pirmąkart sužinojau, kad Skuodo rajone esantis Apuolės piliakalnis yra paminėtas kronikose anksčiau nei Lietuva - 854 m. - dėl vykusio kuršių mūšio su vikingais, kad čia yra didžiausias Lietuvoje - Barstyčių akmuo (didesnis už Puntuką!), čia yra tundros plotelis prie Šauklių, ir, kad Skuodo savivaldybės taryba vienintelė Žemaitijoje priėmė sprendimą per posėdžius kalbėtis žemaitiškai:) Tai pat yra kelios privačios iniciatyvos: vienas seniausių Lietuvoje - I.Navidansko privatus parkas, Mitkaus žemdirbio sodyba - mini liaudies buities muziejus ir t.t.
Tačiau rajone nėra oficialiai įregistruotų nakvynės paslaugų teikėjų, nė vienos kaimo turizmo sodybos, viešoji infrastruktūra prie lankytinų objektų neišplėtota, Mosėdžio akmenų muziejus neturi teisės pardavinėti suvenyrų (!) ir pan.
Ką tokiu atveju daryti, už ko užsikabinti? Nusprendėme orientuotis į šeimas, ir pavienius lankytojus, kurie vasarai atvažiuoja ilsėtis į pajūrį: Palangą ir Šventąją. Klausimas tik, kaip paskatinti žmones pirmą kartą atvažiuoti į Mosėdį, tikintis, kad vėliau, jie paskleis teigiamus atsiliepimus ir atsiras daugiau lankytojų. Atsižvelgiant į ribotus finansinius savivaldybės išteklius ir tai, kad rajone nėra stiprių verslo įmonių gaunančių pajamas iš turizmo paslaugų teikimo, pasiūlėme prioritetą skirti dienos lankytojų pritraukimui iš pajūrio įgyvendinant marketingo kampaniją. Galvojome apie galimus rinkodarinius šūkius: "Apuolė - kuršių Kernavė", "Mosėdis - akmenų sostinė", "Seniausia Lietuvos žemė", "Skuodas - Žemaitijos širdis" ir pan.
Gal jūs turite pasiūlymų, kaip sudominti lankytojus ir privilioti juos į Skuodo rajoną?Su galimybių studijos projektu galima susipažinti turizmo išteklius Skuodo rajone pristatančiame tinklapyje:
www.skuodaswelcome.ltMosėdžio akmenų muziejaus nuotraukos sukasi skaidrių skyrelyje, kairiame stulpe.
Pokalbis su turizmo specialistuKęstutis Ambrozaitis, Lietuvos turizmo asociacijos viceprezidentas. Turizme nuo 1994 metų, iki
2000 metų vadovavo Vilniaus savivaldybės turizmo skyriui, nuo 2000 iki dabar vadovauja UAB Lithuanian Tours.
Kaip vertinate Lietuvos savivaldybių pastangas reklamuojant savo miestus, rajonus ir
pritraukiant turistus?
Lietuvos savivaldybės labai mažai skiria dėmesio turizmo plėtrai. Kaip bebūtų keista, daugumoje
savivaldybių planų turizmas numatytas kaip prioritetas savivaldybės plėtroje, tačiau realiai
skiriama nepakankamai dėmesio. Ypač silpnas savivaldybių turistinis marketingas. Labai dažnai
įkuriamas savivaldybės turizmo informacijos centras ir jo darbuotojams liepiama užsidirbti
patiems. Ši situacija baigiasi tuo, kad turizmo informacijos centrai yra priversti konkuruoti su
kelionių organizatoriais ir agentūromis pardavinėdami keliones į užsienį, ar net rengdami savo
produktus. Tuo tarpu TIC darbuotojų pajėgos yra ribotos, tad vietovės marketingui nebelieka
laiko, o ir uždirbamos lėšos nėra pakankamos rimtesnei marketinginei veiklai.
Savivaldybės, kurios nori turistų, privalo investuoti į regiono marketingą lygiai taip pat, kaip
įmonės investuoja į savo produktų rinkodarą. Labai daug savivaldybių politikų ir valdininkų tikisi,
kad verslas atliks savivaldybės marketingą, tuo tarpu verslas privalo atlikti savo paslaugų
rinkodarą, o bendras vietovės marketingas reikalauja ir atitinkamų gebėjimų, žinių, ir finansavimo,
kurio paskiros įmonės niekada neturės.
Manau, kad savivaldybės šioje srityje žengia tik pirmuosius žingsnius, ir tol, kol nesuvoks, kad tai
yra jų pareiga, gerų rezultatų (žymaus turizmo augimo) negalima tikėtis.
Kokias savivaldybes ar rinkodaros kampanijas išskirtumėte?
Šiandien galėčiau išskirti tik dvi savivaldybes Lietuvoje, kurios būtent savivaldybės
administracijos pastangomis daro įtaką turizmo plėtrai. Suprantama, visų pirma akivaizdus
Druskininkų šiuolis, kai atsilikusi, niekam neįdomi vietovė tapo Lietuvos kurortų pažiba.
Savivaldybė pasirinko labai tikslingas investicijas į kurorto infrastruktūrą, sėkmingai pasinaudojo
fenikso įvaizdžiu ir šiandien yra pripažįstama kaip patrauklus kurortas tiek Lietuvoje, tiek ir
kaimyninėse šalyse.
Vilniaus savivaldybė yra kitoks pavyzdys, čia turizmo infrastruktūros plėtra nėra taip tikslingai
skatinama, tačiau miesto rinkodara atliekama gana tikslingai ir efektyviai. Žinoma ir čia galima
būtų priekaištauti dėl ne nepakankamos marketingo apimties, tačiau, lyginant
su kitomis Lietuvos savivaldybėmis, Vilnius yra pažengęs bent dešimtmečiu į priekį.
Ar kas nors vertina pajamas gaunamas iš vietinių bei užsienio turistų?
Deja, turizmo pajamos Lietuvoje senai yra skaudi problema, neleidžianti įtikinti savivaldybių
politikų ir valdininkų, kad turizmas neša žymias pajamas savivaldybei. Kai kurios savivaldybės,
rengdamos įvairius turizmo plėtros planus, bando įvertinti jų svečių išlaidas, tačiau tokie tyrimai
nėra daromi sistemingai.
Ką galima laikyti nevykusiu turizmo projektu, kampanija ar ideja?
Kol kas nenorėčiau nuvilti savivaldybių ir bet kokias pastangas turizmo plėtrai vertinčiau
teigiamai, tačiau norint rimtai uždirbti iš turizmo ir tuo pagerinti gyvenimo kokybę savivaldybėje,
reikia atitinkamai investuoti ir naudotis profesionalių marketingistų paslaugomis arba turėti
stiprią nuosavą komandą.
Dėkoju už pokalbį. M.D.siūlykite, ką norėtumėte pakalbinti - el.p. md @ sepc.ltGalima ir geriauŠią savaitę pasitaikė proga užsukti į Telšius, tai apsilankiau Telšių apskrities turizmo informaciniame centre, kuris įsikūręs labai gražiame senoviniame pastate, pačiame miesto centre (nuotrauka). Viskas patiko - paslaugi darbuotoja, daug medžiagos ir apie lankytinus objektus ir nakvynės paslaugas. Labiausiai patiko A4 formato bloknotas su Telšių miesto žemėlapiu vienoje pusėje ir pagrindinių paslaugų bei lankytinų objektų sąrašu kitoje. Keista, kad centras visos apskrities, bet tinklalapyje informacija tik apie Telšių rajoną. Šiek tiek nuvylė Telšių rajono lankytinų vietų brošiūra dėl prastos - mechaninės anglų kalbos, lietuviškos sakinių struktūros, netikslių, kartais, tiesiog neteisingai išverstų žodžių, pvz.: apskritis - circuit ir t.t. Apskritai paėmus, manyčiau, kad reikia leisti atskirus leidinius lietuvių ir anglų kalbomis, atsižvelgiant į tai, kad ne lietuviškai kalbančių lankytojų srautai mažesni. Gaila, kad tas pats tekstas patalpintas ir Telšių TIC'o angliškame puslapyje:
http://www.telsiaitic.lt/index,gb,1511.html .
Telšių TIC nuotrauka
Užsienio turizmo projekto pavyzdysNeseniai internete užtikau naują Portugalijos pristatymo turistams kampanijos aprašymą. Pagrindinis šūkis - Portugal - West Coast of Europe - Portugalija - Europos vakarinis krantas/kraštas. Šalies turizmo taryba pasamdė profesionalų fotografą britą Nick Knight sukurti foto koliažų seriją, kuri geriausiai perteiktų naują Portugalijos pristatymo idėją. Buvo pasirinktas sprendimas talentingų portugalų portretuose panaudoti Portugalijos gamtovaizdžio nuotraukas. Pateikiu kampanijos brošiūrą.
Brošiūra su nutoraukomis
Naudinga nuorodaEuropos kultūrinio turizmo tinklas -
http://ectn.eu.com/Kultūrinio turizmo ištekliai, INTERREG projekto rezultatų aprašymas ir kt.
Klausimas diskusijai
Koks turizmo projektas patraukė Jūsų dėmesį?
Siųskite savo atsakymus tiesiogiai el.paštu: md @ sepc.lt, arba talpinkite juos komentaruose.
Naudokitės Socialinės ir ekonominės plėtros centro paslaugomis rengiant turizmo plėtros ir marketingo projektus: www.sepc.lt .
Pranešimai
